Žiurkių nuodų gali būti įvairių ir, priklausomai nuo jų cheminės sudėties, toksiškumo, skiriasi jų pirmųjų klinikinių požymių pasireiškimo laikas bei apnuodijimo stiprumas. Didelę įtaką augintinio apsinuodijimo stiprumui turi ir tai, kokį kiekį ir kokių nuodų jis suėdė.
Rodenticidų yra įvairiausių, tai antikoaguliantai, kalciferolio junginiai ir kt. Dažniausiai žiurkėms naikinti yra naudojamas varfarinas. Pirmieji apsinuodijimo požymiai dažniausiai pastebimi per dvi-keturias dienas. Antikoaguliantai gali būti mažiau toksiški, kurie organizme stipriai nesikaupia ir kur kas lengviau iš jo pasišalina, arba labiau toksiški, kurie organizme sugeba kauptis ir iš jo pasišalina lėčiau, bei yra labiau toksiški.
Apsinuodijus cheminės medžiagos, kurios naudojamos žiurkių nuoduose, medžiagos keliauja per kraują ir visų pirma yra pažeidžiama kepenų veikla, sutrikdoma žarnyno mikroflora ir tuomet organizme sutrikdoma vitamino K sintezė. Šis vitaminas yra gyvybiškai būtinas, kadangi jis yra atsakingas už kraujo krešėjimą. Įprastai, vitamino K trūkumas yra pastebimas retai, kadangi jį gamina žarnyno bakterijos, tačiau gyvūnui apsinuodijus žiurkių nuodais pažeidžiama ir žarnyno veikla, o esant vitamino K trūkumui, kraujas nustoja krešėti ir gyvūnas pradeda kraujuoti. Tai ir yra pagrindinis apsinuodijimo žiurkių nuodais požymis.
Toliau veikiant nuodams organizme, priklausomai nuo nuodų rūšies ir stiprumo, pastebime augintinio silpnumą, galimas dusulys, nerimas, pastebimos pablyškusios gleivinės, prasideda trukuliai, augintinis gali netekti sąmonės, jį gali ištikti paralyžius. Kuo nuodai ilgiau veikia į organizmą, tuo gyvūno išgyvenimo šansai yra mažesni, pamažu jis nukraujuoja ir atsisako visos organizmo funkcijos. Jei veterinaro pagalba laiku nesuteikiama, apsinuodijęs augintinis gali ir nebeišgyventi.
Pirma pagalba – kuo greičiau sukelti jam priverstinį vėmimą, jei įmanoma, netgi kišti į gerklę pirštus mechaniškai dirginant gomurį ar ryklę, kad tik augintinis kuo greičiau išvemtų, ką suvalgęs. Reikėtų girdyti augintinį vandeniu, kad kažkiek prasiplautų skrandis.
Prie vimdymo galima būtų augintiniui sugirdyt absorbentą, tarkime, aktyvintos anglies, liaudyje tiesiog vadinamos – angliuku. Aktyvintos anglies reikėtų duoti 2g/kg kūno svorio ir girdyti kas 6 val. Kadangi aktyvinta anglis gerai absorbuoja chemines ir toksines medžiagas su išmatomis gerai pasišalina iš organizmo, situacijos ji tikrai nepablogins.
Kita vertus, visuomet reikia sekti ir augintinio būklę, jei pastebite, kad jam jau atsirado nervinės sistemos sutrikimų – prasidėjo traukuliai, prarado sąmonę, atsirado paralyžius, pastebimas rijimo sutrikimas, tuomet jau negalima girdyti vandeniu, kad neuždusintumėme. Iš esmės, vimdymas yra atliekamas pirmąsias 4-6val. nuo nuodo suėdimo ir kol gyvūnas dar yra sąmoningas, vėliau ši procedūra nebetenka prasmės, nes cheminės medžiagos jau būna patekusios iš skrandžio į žarnyną.
Suteikus gyvūnui pirmąją pagalbą – pabandžius augintinį pravimdyti ir nesvarbu, pavyko ar ne,sudavus jam aktyvintos anglies (arba ne), reikėtų kuo skubiausiai vykti pas veterinarijos gydytoją – čia svarbi kiekviena minutė. Gydytoją reikėtų informuoti, kad įtariamas apsinuodijimas žiurkių nuodais ir suteikiama kuo daugiau informacijos.
Gydymas priklauso nuo apsinuodijimo stiprumo. Dažniausiai taikomas bendras gydymas: lašinami skysčiai, bandoma atstatyti vitamino K kiekį kraujyje, labai svarbu tokiais atvejais palaikyti ir sekti visą gyvūno organizmo būklę, kad nesutriktų širdies ir kitų organų veikla. Sunkesniais atvejais gali būti taikomas ir kraujo perpylimas.
Jei gydymas buvo greitas ir sėkmingas, augintiniui gali ir nebūti liekamųjų požymių. Jei pagalba buvo suteikta jau kiek pavėlavus, arba nuodas buvo labai agresyvus, liekamieji požymiai gali būti įvairūs ir likti jie – visam gyvenimui.
Po apsinuodijimo visada yra tikimybė, kad pasveikus išliks tam tikrų organizmo negrįžtamų pakitimų, kaip, pvz. ateityje besikartojantys traukuliai, paralyžius, inkstų ar širdies nepakankamumas ir kt. organų pažeidimai, tad gali būti taip, kad gyvūnui teks visą gyvenimą vartoti vaistus, kad jis galėtų pilnavertiškai gyventi.
Jei apsinuodijęs gyvūnas į kliniką yra atvežamas per pirmąją nuodų patekimo į organizmą dieną, laiku suteikus jam pagalbą, dar tikrai yra šansų, kad augintinis išgyvens. Tačiau jei apsinuodijimas buvo laiku nepastebėtas, o augintinis į kliniką atvežtas tik po paros ar daugiau, tuomet jau gali būti ir per vėlu, prognozės tampa abejotinomis.