Kačių kastracija – kas tai? Patarimai ir mitai

Maždaug nuo 4 mėn. maži kačiukai pasiekia lytinę brandą ir yra pasiruošę poruotis. Dauguma žmonių nėra nusiteikę prisidėti prie dar didesnės kačių populiacijos, todėl pasirenka kastraciją.

Amerikos veterinarijos medicinos asociacija (AVMA) remia labai ankstyvą laukinių kačių kastraciją. Australijoje kastruojami 5-7 mėn. katinai (manoma, kad tokio amžiaus katinams neišsivysto testosterono priklausomybė ir jie lengviau pakelia anesteziją).

Kadangi turime vis tobulesnius medikamentus, Lietuvoje vis dažniau yra taikomas ankstyvas kačių kastravimas, anestezijos metu  naudojami medikamentai labai greitai metabolizuojasi inkstuose ir kepenyse, bei greitai išskiriami iš organizmo ir yra daug saugesni.

Kastracija, kas tai? Tai pati papraščiausia chirurginė operacija, kurios metu katėms pašalinamos kiaušidės ir gimda, katinams pašalinamos abi sėklidės padarant mažus pjūvius kapšeliuose. Paprastai katė po operacijos namo keliauja jau tą pačią dieną, o į veterinarijos kliniką reikia sugrįžti tik po 10 d. išimti siūlių. Katinams pjūviai paprastai būna tokie maži, kad siūti nereikia, ir katinas namo gali keliauti po kelių valandų.

KODĖL turėtume ryžtis kastracijos operacijai?

  • Populiacijos kontrolė. Jei gyvūnas auginamas ne veisimui, svarbu kastruoti katytes iki tol, kol jos pačios jau bus lytiškai subrendusios vesti kačiukus. Pirmasis nėštumas dažniausiai pastebimas jau 6 mėnesių (bet gali būti anksčiau) ir per metus vidutiniškai atvedamos trys vados. Akivaizdu, kad vyriškos lyties katinai patys kačiukų susilaukti negali, bet užtenka vieno katino, kad kieme pastebėtume daug pilvotų katyčių.
  • Triukšmo kontrolė. Seksualiai aktyvios katės, jeigu jos nesilaukia, maždaug kas tris savaites kvies katinus ir bus pasiruošusios poruotis, todėl dažnai yra girdimas lyg kūdikio verkimą primenantis garsas.
  • Kova dėl teritorijos. Nekastruoti katinai gyvena tam tikroje teritorijoje, kurioje vyksta nuolatinės kovos su varžovais, kitais katinais. Jie yra linkę plačiai keliauti savo teritorijoje ir mėgsta užklysti į svetimas. Katinai kovų metu dažnai yra sužeidžiami arba sužeidžia kitus, tokiu būdu per įkandimus ir žaizdas tampa ligų platintojais.
  • Teritorijos žymėjimas. Nekastruoti katinai savo teritoriją yra linkę žymėti (purkšti) aštraus kvapo šlapimu, nepriklausomai gyvena kieme ar namuose. Todėl šiltuoju metų laiku, kur gyvena daugiau katinų, daugiabučių namų kiemuose yra juntamas nemalonus kvapas. 
  • Gerovės klausimai. Nepageidaujami kačiukai dažniausiai nėra tinkamai prižiūrimi ir kenčia nuo įvairių infekcinių ligų. Daug kačiukų net neužauga, kadangi miršta  nuo ligų arba papuola po automobilio ratais.
  • Sveikatos problemos. Tyrimais nustatyta, kad kastruojant kates iki pirmos rujos – pieno liaukos vėžinių susirgimų tikimybė sumažėja iki 99%. Nekastruotos katės dažnai kenčia nuo pūlingo gimdos uždegimo (piometros), vėliau ir nuo pieno liaukų navikų, nekastruoti katinai – nuo sėklidžių ar prostatos ligų. Nėštumas ir gimdymas taip pat yra rizikingas katės sveikatai ar net gyvybei. Nuolatos kovojatys katinai, tikėtina, dažniau yra kačių imunodeficito ir leukemijos nešiotojai.

Pooperacinė priežiūra. Po kastracijos gyvūnai paprastai atsigauna gana greitai. Keletą valandų būna šiek tiek mieguisti. Normalu, jei gyvūnas po operacijos šiek tiek pavemia, daug miega, sutrinka orientacija ir koordinacija, simptomai gali užsitęsti iki 48 val. Protingiausia savo kačiuką kelias dienas pasaugoti ir namie palaikyti ramiai. Jei kitą dieną po operacijos pastebime, kad gyvūnas neįprastai ramus ar neėda, būtina kreiptis į savo veterinarijos gydytoją.  Po operacijos kelias dienas reikėtų pasekti, ar katė nedrąsko ir nesilaižo siūlų, gali būti, kad prireiks specialaus rūbelio ar gaubto.

Mitai apie kastraciją:

  • Nutukimas – kastracijos pasekmė. Tyrimais buvo įrodyta, kad po kačių kastracijos, sulėtėjus medžiagų apykaitai, kad būtų išlaikytas tinkamas gyvūno kūno svorį, jų kūnui  reikia 25 % mažiau kalorijų. Didžioji dalis savininkų nežino šio fakto ir toliau maitindami kates pagal seną rėžimą nutukina gyvūnus. Taigi, teiginys, kad kastracija sukelia antsvorį (diabetą) nėra įrodytas. Gyvūnų savininkams patariame – kastruotiems gyvūnams yra didelė sauso subalansuoto pašaro pasiūla, tikrai verta išmėginti.
  • Anksčiau buvo manyta, kad dėl katės sveikatos jai būtina atsivesti bent vieną vadą. Tyrimais nebuvo įrodyta, kad tai yra reikalinga ar atneša naudos žiūrint į gyvūno sveikatą ateityje. Patariame – kates kastruokite iškart pasiekus lytinę brandą.

Mes esame atsakingi už savo gyvūnus ir tik šeimininkas gali nuspręsti, kada yra tinkamiausias laikas kastracijai, o veterinarijos gydytojas visada pasiruošęs patarti, padėti ir suteikti visą būtiną informaciją.