Tai autoimuninė poraginėmis intraepiderminėmis pūslėmis pasireiškianti liga. Ji viena iš dažniausių autoimuninių susirgimų pasitaikančių šunims ir katėms.
Klinikiniai simptomai – ligos pradžioje pastebimos paviršinės pūslės. Plyšus pūslei po plutele formuojasi erozijos, kurios niežti ir ilgai negyja. Pūsles pastebėti yra gana sunku, nes joms greitai plyšus sudžiuvusios dėmės pasidengia pleiskanomis, o pažeidimo vietos atrodo lyg raudonos pleiskanojančios dėmės.
Lokalizacija – pirmi išbėrimai dažniausiai pastebimi galvos srityje, galūnių pėdutėse, tarpupirščiuose.
Priežastys – kaip ir daugelio kitų autoimuninių ligų, Pemfigus foliaceus priežastys iki šiol nėra visiškai aiškios. Teigiama, kad ligai įtakos turi tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai.
Šiuo metu žinomos ligos priežastys:
Autoantikūniai. Organizmas sukuria antikūnius, kurie reaguoja į sveiko audinio ląsteles, tarsi jos yra patogeninės (pažeistos ar apimtos kokio susirgimo).
Saulė. Pemfigus gali būti aktyvinamas po nudegimų nuo saulės.
Veislė. Tam tikrų veislių šunys, kaip niufaundlendai, dobermanai ar akitos turi didesnį polinkį į šį susirgimą.
Vaistiniai preparatai. Ligą gali iššaukti ir naudoti preparatai (pvz.: kurių sudėtyje yra amitrazės (užlašinamieji lašai ant sprando Vectra, Promeris duo ir kt.), arba dėl lėtinio odos uždegimo.
Eiga – trunka nuo kelių mėnesių iki kelerių metų.
Diagnostika – preliminariai diagnostikai atliekamas citologinis tyrimas, galutiniai diagnostikai atliekama biopsija (imamas odos gabalėlis iš pažeistos vietos).
Gydymas – ilgas ir reikalaujantis daug kantrybės. Naudojami steroidiniai ir imunosupresiniai vaistai. Komplikuotais atvejais gali prireikti antibiotikų, antiseptikų ir gydomųjų šampūnų. Po intensyvaus gydymo yra reikalinga palaikomoji terapija.
Prevencija – susilaikyti nuo sergančių gyvūnų ar jų artimiausių giminaičių veisimo.